Švęsdama savo 25-ių metų jubiliejų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra kviečia apmąstyti vertimą, jo vietą, vaidmenį ir įtaką, sparčiai kintančiame plačiame socialiniame, daugiakultūriame komunikaciniame kontekste tarptautinėje konferencijoje Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas, kurios metu vyks ir vertimo tyrimams skirtas seminaras Etika mašininio vertimo laikais.
Šiandien, vykstant globaliems procesams, reikalaujantiems vis daugiau daugiakultūrio bendravimo, idėjų mainų ir pozicijų derinimo, auga ir vertimo poreikis bei svarba, didėja vertimo kaip tarpininkavimo terpės bei jo dalyvių matomumas. Vertimas nevyksta vakuume, jo poreikis atsiranda prisodrintame ideologijų, kultūrų, pozicijų ir laikysenų lauke, todėl ir pats procesas, ir produktas, ir vertimo situacijos dalyviai yra šio lauko veikiami ir patys jį veikia. Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai, sparti komunikacinių technologijų plėtra, medijų skvarba į seniau tik vienos šalies interesams priklausiusias sritis ir visuotinis informacijos bei jos aptarimo poreikis išryškino ir vertimo patikimumo bei pasitikėjimo vertimu, o sykiu ir vertimo technologijų bei vertėjų atsakomybės klausimus. Ideologijų sandūrų ir etinių sprendimų kontekste vertimo rizikos atsiskleidė kaip siekiančios anapus teksto ir tiesiogiai veikiančios vertimo situacijos dalyvius. Šie pokyčiai atitinkamai veikė ir vertimų tyrimų lauką, kuris, kaip pažymi Susan Bassnett ir Davidas Johnstonas, yra visada susijęs su pačiais opiausiais kasdieniais mus supančio pasaulio suvokimo ir santykio su juo klausimais.
Konferencijos organizatoriai kviečia svarstyti vertimo, ideologijos ir etikos santykį keldami šiuos klausimus (bet jais neapsiribodami):
- Kaip ideologijos veikia vertimų lauką?
- Koks yra vertimo procesas ribinėse situacijose?
- Kokio vertėjų etinio apsisprendimo reikalauja kritinės situacijos?
- Kokie yra vertimo į mažąsias ir didžiąsias kalbas ideologiniai pagrindai ir implikacijos?
- Kaip vertimai formuoja vertybines nuostatas, savęs pačių ir kitų kultūrų bei valstybių įvaizdžius?
- Kaip mes prisimename ir reflektuojame vertimo istoriją; kaip šitos istorijos funkcionuoja kolektyvinėje atmintyje ir individualiuose prisiminimuose?
- Kaip mašininiame ir žmonių vertime perteikiamas ideologinis ir etinis turinys; kokia yra vertėjų ir vertimo technologijų atsakomybė už vertimo tekstą?
- Kaip keičiasi vertimo etikos samprata?
- Kokių įgūdžių reikia vertėjams kintant situacijai, kai jie tampa ne pasyviu teksto transmisijos kanalu, o aktyviu komunikacijos moderatoriumi; kaip šie pokyčiai veikia vertimo pedagogiką?
- Kaip vertimo tyrimai reaguoja į kintančią aplinką; kokių problemų ar etinių iššūkių šiandien kyla vertimo tyrėjams; kaip vertimo tyrimai skleidžiasi daugiadisciplinių, transdisciplinių ir supradisciplinių tyrimų perspektyvose; ar vertimo tyrimais pasitikima ideologinių ir etinių pozicijų skirtumų kontekste? Kokios vertimo tyrimų perspektyvos šiandien yra aktualiausios?
Laukiame įvairių sričių, disciplinų ir krypčių tyrėjų pranešimų, pristatančių, kaip šios temos skleidžiasi vertimo istorijos ir istorijos vertimo, (neuro)mašininio, audiovizualinio, literatūrinio, politinio, parlamentinio, žurnalistinio ir debatų vertimo bei vertimo žodžiu (konferencinio ir vertimo bendruomenėse) tyrimuose. Taip pat laukiami istorijos, etikos, ideologijų, tarpkultūrinių santykių, semiotikos, sociolingvistikos ir psicholingvistikos, psichoanalizės, atminties studijų, diskurso analizės, imagologijos, tekstologijos ir literatūros bei klasikinių studijų tyrėjų, kurių tyrimų objektas – vertimas, pranešimai.
Šioje svetainėje rasite daugiau nuolatos papildomos naudingos informacijos.
LITERATŪRA
- Bassnett, S., Johnston, D. 2019. The Outward Turn in Translation Studies, The Translator, 25:3, 181–188.
- Hatim, B., Mason, I. 1997. The Translator as Communicator. Routledge.
- Lefevere, A. 1992. Translation/History/Culture. London, New York: Routledge.
- Venuti, L. 1995. The Translator’s Invisibility. London, New York: Routledge.
PAGRINDINIAI PRANEŠĖJAI
Prof. dr. Jorge Díaz-Cintas, Londono universiteto koledžas (UCL), Jungtinė Karalystė
Prof. dr. Nike Kocijančič Pokorn, Liublianos universitetas, Slovėnija
Prof. dr. Sharon O’Brien, Dublino miesto universitetas (DCU), Airija
Doc. dr. Elisabet Tiselius, Stokholmo universitetas, Švedija